Kodėl svarbu mąstyti apie mirtį?
Mirties, negalios ir senatvės ženklai mus lydi kiekvieną dieną: matome senstančius artimuosius, ligonius, žilstančius plaukus, naujas raukšles savo veide. Kiekvieną akimirką milijonai būtybių gimsta ir miršta. Ir mes patys nuo gimimo einame viena kryptimi – link neišvengiamos mirties.
Mirtis gali ištikti bet kada – po daugelio metų ar net rytoj. Nėra aišku nei laikas, nei aplinkybės. Bet vienas dalykas tikras: kai ateis ta akimirka, su savimi negalėsime pasiimti nei turto, nei statuso, nei artimųjų. Viskas, kas liks – tai mūsų mintys, įpročiai ir darbai, kurie suformavo mūsų karmą.
Todėl mirties apmąstymas nėra pesimistinė praktika. Tai priminimas apie gyvenimo trapumą, kuris padeda labiau vertinti kiekvieną dieną, pasirinkti prasmingesnius veiksmus ir ruoštis svarbiausiam egzaminui – mirties akimirkai.
Mirties apmąstymo punktai
Meditacijos ar tylos valandėlės metu galime prisiminti:
-
Mirtis mus supa visada – milijonai būtybių kas akimirką palieka šį pasaulį.
-
Vienintelis tikrai garantuotas įvykis mano gyvenime – kūno mirtis.
-
Mirties laikas nežinomas – ji gali ištikti netikėtai, dėl ligos ar nelaimės.
-
Mirties akimirką teks atsisveikinti su artimaisiais, turtu, statusu ir ateities planais.
-
Viskas, kas liks kartu – mano proto būsena, įpročiai ir sukurta karma.
-
Nei draugai, nei šeima, nei turtai negalės manęs išgelbėti – tik vidinė ramybė ir sąmonė.
-
Jei žinočiau, kad mirsiu po metų, ką keisčiau savo gyvenime šiandien?
Meditacijos praktika
Paruošimas:
-
Atsisėskite patogioje, tiesioje pozoje.
-
Užmerkite akis, nuraminkite kvėpavimą.
Instrukcija:
-
Kelias minutes tiesiog stebėkite kvėpavimą – įkvėpimą ir iškvėpimą.
-
Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas yra kaip laikrodis, kurio rodyklės kiekvieną akimirką artėja prie pabaigos.
-
Su kiekvienu įkvėpimu priminkite sau: „Mirtis neišvengiama, ir nežinau, kada ji ateis. Mano laikas šiame gyvenime nuolat mažėja. Su kiekvienu iškvėpimu įsivaizduokite, kad dalis gyvenimo palieka jus, ir kartu mokykitės priimti bei paleisti baimę.
Šiai praktikos daliai skirkite bent 5 ar daugiau minučių, kad kiekvienas kvėpavimas taptų giliu priminimu apie neišvengiamybę ir kartu – paleidimo, susitaikymo bei ramybės pratimu.
-
Įsisąmoninkite, kad mirties akimirką negalėsite pasiimti turto, statuso ar artimųjų. Liks tik jūsų proto būsena.
-
Paklauskite savęs: „Ką šiandien darau, kad būčiau ramus mirties akimirką? Ką galiu pakeisti dabar?“
-
Užbaikite meditaciją dėkingumu už šią galimybę gyventi ir galimybes, kurias turite dabar.
Kokia nauda?
-
Išmokstame nebijoti mirties, priimti ją kaip natūralią gyvenimo dalį.
-
Pradedame labiau vertinti laiką ir priimti prasmingesnius sprendimus.
-
Stiprėja motyvacija gyventi dorai, nes žinome, kad tik mūsų darbai ir proto būsena liks kartu iki galo.
-
Gimsta vidinė ramybė ir dėkingumas už kiekvieną akimirką.
Pabaigai
Mirties apmąstymas nėra niūri praktika. Ji – kaip priminimas, kad gyvenimas yra trapus ir brangus. Jei prisimename mirtį, gyvename sąmoningiau, darome daugiau gėrio ir ruošiamės tam, ko nei vienas neišvengsime.
„Jei mirtis yra neišvengiama, geriausias pasiruošimas – gyventi taip, kad paskutinę akimirką širdyje būtų ramybė.“